Atgal Šiuolaikinėje stogo dangų rinkoje dažniausiai tradicinės antikondensacinės plėvelės yra keičiamos į pažangesnes difuzines plėveles. Šis pokytis nulemtas didesnių difuzinių plėvelių privalumų – jos leidžia vandens garams laisvai pasišalinti iš pastato vidaus, tačiau kartu efektyviai apsaugo stogo konstrukciją nuo drėgmės patekimo iš išorės. Toks sprendimas ypač svarbus šiltinamiems stogams bei gyvenamosioms palėpėms, kur drėgmės kaupimasis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus ar pelėsio atsiradimą.
Vis dėlto, tam tikrais atvejais vis dar naudojamos ir antikondensacinės plėvelės, ypač nešildomų stogų ir palėpių įrengimui. Šios plėvelės, dažnai dar vadinamos hidroizoliacinėmis membranomis, apsaugo medinius namų karkasus, laikančius stogo konstrukciją, nuo besikaupiančio kondensato lašų poveikio bei iš vidinės stogo dangos pusės dažnai susidarančių vandens garų. Rudenį ir pavasarį dėl permainingų orų net po sandariausia stogo danga gali patekti tirpstančio sniego, o vėjo šuorai gali įpūsti lietų audros metu. Teisingai įrengta aukštos kokybės antikondensacinė plėvelė užtikrina greitą ir efektyvų perteklinės drėgmės pašalinimą į vandens surinkimo latakus. Be to, ji sulaiko iš apačios kylančius vandens garus, tad nuo neigiamo poveikio bus apsaugota ir viršutinė stogo danga. Tiesa, montuojant hidroizoliacinę plėvelę būtina palikti ventiliacinį tarpą, kuris garantuos gerą kondensatą sugeriančio plaušelio efektyvumą ir stogo konstrukcijos vėdinimą.
Pagrindinis skirtumas tarp difuzinės ir antikondensacinės plėvelės slypi jų savybėse: difuzinė plėvelė praleidžia vandens garus, leidžiant jiems pasišalinti iš pastato vidaus, o antikondensacinė – nepraleidžia, todėl ji dažniausiai naudojama specifinėse konstrukcijose, kur drėgmės kontrolė iš vidaus nėra būtina.